● Biolokacija ir Anomalinės zonos ●
Biolokacija yra gan nesudėtingas ir paprastas metodas ištirti įvairius daigtus, spinduliavimą ir paslėptus žmogaus gabumus, naudojantys rėmeliais ar švytuokle. Sekant šių prietaisų judėjimą, galima nustatyti kur randasi žmonės, naudingos iškasenos, įvairius teigiamus ir neigiamus spinduliavimus ir t.t. ir galima surasti ne tik vietovėje bet ir žemėlapyje ar pasinaudojus nuotrauka.
Su prietaisų pagalba galima gauti vienareikšmius atsakymus "Taip" arba "Ne"
Biolokacija taip pat yra naudojama nustatyti žmogaus organizmo būsenai.
Terminas biolokacija kilęs iš žodžio " bio" - gyvenimas ir lotyniško "locoï' - vietą, ir nustato žmogaus ar gyvūno sugebėjimą ką nors nustatyti, blokacija -radimo vieta tam tikro daikto ar reiškinio.
Pagal dabartines žinias biolokacija atsirado prieš keturis tūkstančius metų, tačiau pasąmoniniai žmogaus sugebėjimai padėdavo mūsų tolimiems protėviams orientuotis vietovėse, palengvindavo maisto paieškas ir t.t.. Tais laikais šie sugebėjimai pasireikšdavo žmogaus prigimtiniais instinktais, kurie buvo pamažu užmiršti vystantis civilizacijai, bet išliko mūsų pasąmonėje.
Senovėje, kaip indikatorius, buvo naudojamos lazdynų šakelės ir pagrinde buvo ieškoma vandens ar brangenybių.Atradus vandens gyslą rėmeliai turėjo nukrypti į viršų ar apačią. Dar ir šiandien vandens ieškojimui yra naudojami rėmeliai.
Šiuo metu populiariausi yra L....formos rėmeliai, padaryti iš 1-3mm diametro vielos( kuo plonesnis, tuo jis yra jautresnis), su rankenėle 12-15cm ilgio ir strypu 15-25cm ilgio.
Iš kokios medžiagos rėmeliai padaryti nėra reikšmės, tai gali pasirinkti kiekvienas asmeniškai.
Egzistuoja hipotezė, kad rėmelius veikia tam tikras spinduliavimas. Ir šis spinduliavimas, kai kuriu mokslininkų nuomone, - yra geopatogeniniu zonų kaltininkas į vietų, kurios veikia žmogaus psichiką ir jo fizine būseną.
Ilgai būnant tokiose zonose žmonės suserga tokiomis sunkiomis ligomis, kaip vėžys ar kvėpavimo ligos, bei nervinio pobūdžio ligomis.
Šiuo metu yra iškelta teorija, kad geopatogeninės zonos susidaro virš požeminiu vandens telkinių ir žemės plutos lūžių, ko pasekoje į žemės paviršių iškyla įvairus spinduliai.
Šias zonas gali aptikti kiekvienas žmogus, nes pas kiekvieną šie sugebėjimai yra pasąmonėje, tačiau norint pasiekti kuo geresniu rezultatų, reikia pastoviai treniruotis, mokytis valdyti rėmelius.
Tai kas gi vis dėl to priverčia rėmelius sukiotis?
Egzistuoja daugybė teorijų: magnetiniai, gravitaciniai laukai, įsitikinimas, informacinis ar psi -laukas. Populiariausia teorija yra laikoma - psi laukas.
Daugelio mokslininkų nuomone, aplink mus yra vieningas informacinis laukas, kuriame yra visa ir apie viską informacija: apie mūsų praeitį, dabartį, ateitį.
Kai kurie žmonės gali prisijungti prie šio lauko ir naudotis jame esančia informacija o rėmelis tik vizualizuoja šiuos duomenys.
Viena iš įdomiausiu biolokacijos sričių - patogeniniu ir anomaliniu zonų ieškojimas.
Nuo senovės žmonės vietoves skirstydavo į " geras" ir "blogas". "Blogų" vietų stengdavosi išvengti o gerose statydavo namus, šventyklas.
Šiandien tos senovinės "blogos" vietos yra vadinamos - geopatogeninėmis zonomis.
Atvejais, susijusiais su geopatogeninėmis zonomis, energija pakyla iš žemės gelmių ir kaip tinklas apsupa visą planetą, kurį galima pažymėti žemėlapyje.
Yra laikoma, kad geopatogeninė energija ryškiausiai pasireiškia tuose vietose kur susikerta geopatogeninės zonos. Šių zonų storumą galima išreikšti biolokacinio tyrimo metodu. Nepavojingomis laikomos linijos iki 15-20cm storio. Pagal vokiečiu mokslininko E.Hartmano, ši seka, dengianti Žemės rutulį yra 2mm X 2,5mm storio ir buvimas ilgesni laiką šiuose mazguose - gali būti pražūtingas žmogaus organizmui.
Todėl naudotis biolokacijos instrumentais gerai būtu išmokti kiekvienam, kad tokioje vietoje nepastatytu lovos ar darbinio stalo.
Specialus tyrimai parodė kad kas penktas žmogus miega arba dirba geopatogeninėje zonoje.
O jei žmogus vis dar nėra įvaldęs biolokacijos , jam reiktu stebėti gyvūnų elgesį. Jei katės miega toje vietoje pastoviai, kai ten nėra žmogaus - nurodo pavojinga vietą, o jei miega šuo nurodo, jog tai gera vieta.
Statyti namus, atomines elektrines geopatogeninėse zonose yra neprotinga.Energija, einanti iš žemės, neigiamai gali veikti ne tik gyvus organizmus bet ir statinius bei daiktus : jie greičiau griūna, susidėvi. Todėl biolokacijos tyrinėjimai reikalingi ne tik buityje bet ir moksliniu pagrindu.
Kitaip yra su anomalinėmis zonomis.?
Jos dažnai, bet ne būtiniai, negatyviai veikia gyvus organizmus ( kartais būna priešingas efektas)
Anomaline zona vadinama vieta, kurioje reguliariai yra stebimi paslaptingi fenomenai, kuriu tradicinis mokslas negali paaiškinti: NSO, poltergeistas, vaiduokliai, nežinomi gyvūnai it t.t.. Mūsų protėviai tokias vietas vadino "velnio vietomis" arba " prakeiktomis vietomis".
Nepaaiškinamus reiškinius, pasireiškiančius anomalinėse zonose, priimta vadinti anomaliniais reiškiniais. Dabar yra žinoma kad mūsų planetoje tokiu vietų yra gan daug ir pastoviai vis atrandamos naujos anomalinės zonos o kai kurios seniai žinomos praranda savo aktyvumą. Žinomi atvejai kai šios zonos "keliauja " žemės paviršiumi.
Bet kuri anomalinė zona turi kitokia energetiką negu geopatogeninė zona.
Anomalinėmis zonomis galima laikyti ir vietas su padidintu radioaktyvumu.
Atsirasti anomalinės zonos gali ir dėl NSO apsilankymo Žemėje, paraleliniu pasauliu pasireiškimu, meteoritu kritimu.
Kartais priežastys dėl ko atsiranda anomalinės zonos gali būti kelios.
Egzistuoja anomalinės zonos sukurtos žmonių.Tai gali būti kapinės, sugriautos bažnyčios, atominės elektrinės.
Įeinant į aktyvią zoną žmogus gali pajusti nerimą ar net baimę, jis gali pajusti kažko neįprasto buvimą šalia savęs.
Šis iki galo neištirtas reiškinys gali būti vadinamas jausmu jausmu ir daugiau išvystytas pas žmones vadinamus magais ir ekstrasensais.
Yra keletas būdų atpažinti anomalines zonas:
Neįprasti pojūčiai kūne ir psichikoje;
žvilgsnis kliūva už vieno daikto;
Keisti garsai ir vaizdai;
Keisti daiktai;
Keistas gyvūnų elgesys arba jųnebuvimas toje vietoje;
Keista augmenija;
įvairiu prietaisų gedimas;
Tirti anomalines zonas galima biolokaciniu rėmeliupagalba. Anomalinės zonos ribos pradžoje rėmeliai pradeda judėti ïr išsiskirti arba susikryžiuoti o zonos teritorijoje gali išvis suktis.
Iki tol kol įminsime visas mus supanïčias paslaptys dar tolo...labai toli...
Tačiau išmokus naudotis biolokacijos metodu pabandyti verta.
|