●Protingos kometos●
1881 metais anglu astronomas Denigas atrado kometą, kurios paslaptis dar ir šiandien neatskleista.Šiai kometai, pagal astronominius terminus, buvo duotas pavadinimas 1881V, kur romėniškas penketas reiškia, kad Denigo kometa tais metais atrasta penkta.Kometos visą laiką kėlė žmonėms susižavėjimą ir kartu gąsdino savo išvaizda.Bet 1881v kometa stebino ne tik išvaizda bet ir elgesiu.Skirtingai negu kitos kometos ji neskrido arti Saulės ir beveik neturėjo kometoms būdingos uodegos. Iš Žemės kometa atrodė kaip rūko pavidalo kamuolys su šviečiančiais taškais centre.Bet aplenkdama šonu Saulę ji labai arti prisiartino prie Žemės, priartėjo ir prie Marso, nuotoliu maždaug 9 milijonai kilometrų, prie Veneros orbitos kometa prisiartino maždaug 3 milijonus kilometrų, o prie giganto Jupiterio prisiartino 2,5 milijonų kilometrų.Susidarė įspūdis, kad kometa specialiai apskrieję pro visas planetas.
Nejaugi tai atsitiktinumas? Čia ateina į galvą grandiozinis 1970 metų amerikiečių mokslininkų projektas. Jis buvo pavadintas „Didelis turas“.Remiantys šiuo projektu vienas ir tas pats kosminis aparatas turėjo praskristi arti daugelio Saulės sistemos planetų.Žinoma, tam reikėjo parinkti tinkama laiką.O tokie momentai būna periodiškai, nors ir retai.Panaudojus planetų traukos jėgą, aparatas galėtu judėti nenaudojant kuro ir sutrumpinti savo kelionės laiką.Tiesa, šiam turui nebuvo lemta išsipildyti, tačiau panaši palydovo kelionė vis dėl to įvyko.Tai gal toki dideli turnė dar 120 metų atgal įgyvendino mūsų protingieji giminaičiai iš kosmoso, paleidę į Saulės sistemą kosmini palydovą? Ir kaip apgalvotai viskas darėsi. Palydovas prie Žemės prisiartino arčiau negu prie Marso, visais trim milijonais kilometrų ir žinoma dėl to, kad geriau apžiūrėtu mūsų planetą, uždengta stipriais debesimis. Dabar praėjus tiek laiko sužinoti ar duomenys buvo tikslus neįmanoma.
Sprendžiant, pagal paskaičiavimus, aptiktus Denigo, objektas seniau jau paliko Saulės sistemą. Žinomi, kosmonautikos srityje, specialistai išsakė netikėta mintį, kad gal būt nežemišku civilizacijų atstovai kosmosu keliauja kai kuriais objektais, kuriuos mes klaidingai laikome kometomis. Ir tada kyla klausimas: ar verta nežemišku civilizacijų ieškoti tik radio signalais?
Ir Denigo kometa – ne vienintelis kosminis kūnas, stumiantis prie tokiu minčių.1882( II) metais aptiktoje kometoje buvo pastebėta geležis, chromas ir nikelis – cheminiai elementai, kurie atsiranda veikiant erozijos dujose raketų varikliuose. Paslaptingai elgėsi ir kometa atrasta 1926, skirtingai negu kitos kometos, pas kurias dėka Saulės vėjų poveikio atsiranda uodegos, ši kometa taip pat turėjo uodegą, bet ji elgėsi tarytum būtu nepriklausoma nuo Saulės vėjų.Uodega erdvėje sukosi savarankiškai. Ir ne gana to kometa skrido ne pagal trajektoriją o ryškiai nuklysdama nuo jos. O tai galėjo būti tik tuo atveju,jeigu kosminiame objekte buvo įrenginys,sudarantys traukos jėgą.Žinoma,Arendo –Rolano kometa, atrasta
1956 metais ir pavadinta jos atradėjo vardu, turėjo“dvi uodegas“. Viena normalia, nukreipta nuo Saulės o kitą nukreipta į priešinga
pusę. Ir antra, anomalinė uodega atsirado netikėtai ir taip pat netikėtai dingo.Skaičiavimai parodė, kad pirmos uodegos išeinančiu dalelių greitis viršijo 3000m per sekundę.Toks išmetamu dujų greitis yra pas dabartines kosmines raketas. Ir paslaptingiausias šios kometos reiškinys - radiospinduliavimas. Jis buvo užregistruotas 1957 metų kovo 10 dieną, prieš atsirandant antrai kometos uodegai.
Radio signalo garsas staiga pradėjo tolti į Saulės
pusę. Šios kometos „radio signalai“buvo priiminėjami beveik mėnesį.Jie buvo gan stabilus, kas leidžia daryti išvadas apie jų dirbtine kilmę.Paslaptingos kometos, kaip pastebėjo astronomai, pasirodo vieną kartą į 20 – 30 metų.
Mokslininkai teigia, kad jų atskridimui reikia ruoštis ypač rimtai. Ir tada gal būt ir pasiseks atskleisti šią paslaptį.
www.astrologija.visiems.lt
|
