●Apie ką tyli runos ●
Ne vienas pažvelgęs į šiuos ženklus pasakys, jog tai tikrų tikriausių lietuvių liaudies raštų motyvai. Tačiau neskubėkime jų savintis. Tai Šiaurės Europos šalių magiškas raštas.
Šiuolaikiniai senovės runų meno praktikai mano, kad runos funkcionuoja giliame simboliniame lygmenyje, kitaip tariant, pasąmonės lygmenyje. Kiekvienoje rujoje užkoduota simbolinė reikšmė toli išeina iš materialistinės informacijos teorijos įsivaizdavimo rėmų.
Runomis parašyti tekstai byloja apie tai, kad kiekviena runa gilioje senovėje turėjo savo pavadinimą.
Kiekvienos runos aprašymui buvo naudojamos tam tikros sampratos. Kita vertus, kiekviena runa reiškė tam tikrą sampratą arba savybę, pasireiškiančia per tikrus, specifinius procesus. Taigi čia pastebima dviguba runų prigimtis : iš vienos pusės, kažkokie procesai ir sampratos aprašo tam tikrą runą, iš kitos – labiau įsigilinus į jos esmę, ne tik paaiškėja tų procesų ar dalykų esmė, bet ir jie patys reikiamu būdu atsiduria jiems skirtoje būties paveikslo vietoje. Taip kiekviena runa įkūnija tam tikrą aspektą, savybę arba egzistavimo raiškos modelį, arba vieną ar kitą realybės archetipą, kaip tai traktuoja šiuolaikinė runų teorija.
Nepriklausomai nuo to, suvokiame mes tai ar ne, archetipai pasireiškia mūsų mąstyme ir elgesyje. Kiekviena atskira runa arba runinių ženklų derinys atspindi kažkokia vidinę realybės struktūrą.“Realybės“ samprata šiuo atveju apima ne vien tik mus supanti pasaulį, bet ir pačius erdvės – laiko ir priežasties – pasekmės ryšius, o taip pat ir patį žmogų, bandanti racionaliai analizuoti arba mistiškai prasiskverbti į tos realybės ir joje vykstančiu procesų esmę.
Ypatingas kiekvienos runos ryšys su tam tikru daiktu ar savybe įgalina sudarinėjant įvairias runų kombinacijas aprašyti arba ištyrinėti bet kurį kūrinijos aspektą. Sudarant panašias kombinacijas, runa būna kaip pažinimo instrumentas.
Kadangi realybė nepastovi, ji nuolat keičiasi, transformuojasi, vystosi, dėl to galutinai suformuoti runų reikšmes sunku.
Runų išmintis, kaip rašo N. Pennik, - „ Tai gyva sistema, nuolat atgimstanti, atsinaujinanti ir tobulėjanti gyvybinga žinių sritis, lygiavertė bet kuriai kitai šiandien naudojamai žinių sistemai“
„Žmogus“
|
